apsirgti

apsirgti
apsir̃gti, àpserga (apser̃ga), -o 1. intr. SD1116, R, N, K, L, Š, pasidaryti nesveikam: Persišaldė dukrelė ir apsirgo … apsirgo sunkiai, be vilties pasitaisyti J.Bil. Šiemet apsirgaũ šonu Lnt. Apsir̃go galva Kp. Apìserga, kai reikia eit dirbt Krs. Apsirgaũ, neisiu krutėtie GrvT136. Kai tik sunkiau padirbu, ir apsergstù Skdt. Neįpratęs prie tokio valgymo, i apsir̃go Mžš. Àpserga kvaraba ir numiršta Rod. In mažo vaiko apsirgaũ (gimdžiau) Klt. Darbujau, al apsirgaũ ir nenuejau Šlčn. Vėjas pūsters kiek, ir apsir̃gs Mlk. Kai privalgo [per Velykas], apsir̃gsta i numiršta Aps. A miegamąja liga esi apsir̃gęs, a miegamąją ligą įgavai? LKT144(Kin). Greitąją apsir̃go LKKVII201. Duktė nuo šešiolika metų apsir̃go Grv. Kai apsergstù, tada jau laksto par daktarais Ktk. Norėčia, kad atvažiuočia čionai – apsergù ir numirštu Ob. Aš šito bijau – viena (viena gyvendama) apsir̃gt Lel. Šešis mėnesius gulėjo apsir̃gęs ligoninėj Pb. Mes, kai apìsergam, gydomės, visokias tablėtes ryjam Mžš. Kadai jau apìserga, sako, mirs mirs, ir vėl kaip musia atgyja Slm. Lekia an mane, ar apsergstù, ar ką Lkm. Nu šviežio pyrago gali apsir̃gt Erž. Kad tik kiaulis apser̃gsta, duoda gyvatę Imb. Kad tik prisiekia karvė dobilų, ir apser̃gsta Ds. Arkliai apser̃ga nuo asiūklių siūruokle Lel. Stojos anose dienose, jog apsirgo ir numirė Ch1ApD9,37. Raupsais retą kartą girdim prūsų žemėje apsirgusį BPI188. Kojomis ir rankomis apsirgo BPI112. ^ Nuo nieko apsirgo, nuo nieko pasveiks LTR(Vdkt). 2. tr. prk. aptvarkyti kitų reikalus, apžiūrėti: Tu visus apsergì Trgn. 3. intr. būti apimtam rūpesčio, stipraus jausmo: Turtu Normantas nė karto nebuvo taip apsirgęs, kaip dukart meile Vaižg.
◊ tìnginio ligà apsir̃gti Krs imti tinginiauti.
\ sirgti; apsirgti; atsirgti; įsirgti; išsirgti; nusirgti; pasirgti; parsirgti; persirgti; prasirgti; prisirgti; susirgti; užsirgti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • apsirgti — apsir̃gti vksm. Mergáitė iš i̇̀šgąsčio apsir̃go …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pasirgti — pasir̃gti, pàserga, o intr. 1. NdŽ, DŽ1 būti ligotam, nesveikam: Ans sau toks jau biškį pasergą̃s, biškį patingąs buvo Nv. Mes pasir̃gę, kvari Rod. 2. Š, LL149 kurį laiką sirgti: Šiąžiem du mėnasius su puse pasirgaũ Dgč. Jau ta mergaitė, tai ta …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prisirgti — prisir̃gti, prìserga (priser̃ga Ml, Ad), o 1. intr. daug, ilgai sirgti: Kiek aš per gyvenimą prisirgaũ, sopės pernešiau, tai ai ai! Ml. Kiek aš votim prisirgaũ, niekas tiek neprisir̃go Klt. Buvo prisir̃gęs, bet išgijo Kal. | refl.: Tegul teip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgaruoti — tr., intr. apsvaigti, apsirgti nuo garų (smalkių), gėrimo: Stovėjau kaip apgaravęs rš. Ko žiopčioji kap višta galvą apgarãvus? Al. garuoti; apgaruoti; atgaruoti; įgaruoti; išgaruoti; nugaruoti; pagaruoti; pragaruoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgulti — apgul̃ti, àpgula (apìgula), àpgulė (apìgulė) 1. intr. sugulti; sumigti: Visi apìgulė, o karalius vidurnakty išejo vogti (ps.) Dglš. Jau visi apgùlę Lp. 2. intr. apsinakvoti: Vakar pas mus žmonės prašė apgul̃ti Smn. | refl.: Pas Jokūbą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipulti — apipùlti K 1. tr. SD1114, Pb užpulti būriu siekiant sunaikinti, nugalėti: Grįžtant namo par mišką apipuolo jį vagys BM54. Vilkas aveles užpuola, visi šunes apipuola A.Strazd. Neišmėčiok strypų lig šunų neapipultas, o kai apipuls, neturėsi su kuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsargdinti — apsargdìnti caus. apsirgti 1: Tokį mažą laikė ilgiausiai lauke, tai ir apsargdìno Slv. Katrą mirtis apsargdino, tam nepadės daktarai rš. sargdinti; apsargdinti; susargdinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsarginti — 2 apsargìnti caus. apsirgti. 1. BŽ32, Š įduoti ligą, apsargdinti: Išgąstis ir tąsymai apsargino silpno sudėjimo vaikelį ir paguldė jį ant patalo rš. Vėdaruos [nykštukas] belandžiodamas karvę apsargino Jrk27. 2. refl. apsimesti sergančiu: Tiktai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsirgdinti — apsir̃gdinti caus. apsirgti 1: Paršaldė, apsirgdìno ir išvežė apsirgdìnę Jnšk. Čiobreliai kad ir negydo, ale tik ir neapsirgdìna Skp. sirgdinti; apsirgdinti; susirgdinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”